- ružti
- rùžti, rū̃ža (rū̃žta), -o (-ė J) 1. intr. darytis mieguistam: Pasidrebinęs vaikas ant miego, berū̃žtąs J. 2. tr. įkyriai žadinti, kelti iš miego: Aš rūžù nenorintį kelti J. 3. refl. tingiai keltis: Ružkis, jei sėdi arba guli, t. y. kelkis J. Aš rūžuos, t. y. keliuos iš lengvo, nenorėdamas J. 4. intr. būti nepatenkintam, piktam: Aš rūžu, t. y. pykstu susiraukęs, supykęs, dejuodamas vaikščioju J. \ ružti; suružti
Dictionary of the Lithuanian Language.